Mano pirmoji motinystės dekonstrukcijos knyga: Joan Leonard “Twice Blessed”

Balandžio 18, 2017.

Kai dar nebuvo mano gyvenime Feisbuko (didelė klaida), ir kai manęs nepasiekdavo jokia adekvati literatūra apie pirmuosius (ir antruosius, ir trečiuosius) motinystės metus, turėjau šią knygą.

Kurį laiką aš ją ignoravau: dėl saldžios viršelio nuotraukos, dėl keisto pavadinimo ir dėl dar keistesnio šrifto pasirinkimo (knyga išleista 2000-aisiais metais). Bet ji buvo gera knyga ir nenusipelnė tokios mano ignoracijos. Priešingai, iš lėto ir užtikrintai, ji tapo manuoju – pirmuoju ir kol kas vieninteliu – motinystės manifestu.

Teoriškai ši knyga – apie tai, kaip pasiruošti antrojo vaiko atėjimui į šeimą. Bet praktiškai ją gali skaityti kiekvienas, kurį domina tokia tematika – ir laukiantis pirmagimio, ir trečio ar ketvirto vaiko. Daug informacijos apie pasiruošimą gimdymui, gimdymą, laikotarpį po gimdymo; apie šeimos dinamiką, adaptaciją, seserų ir brolių tarpusavio santykius. Knyga labai gerai užčiuopia problemas dabartinio mūsų gyvenimo būdo – individualistinio, izoliacinio, perfekcionistinio.

Knygos pradžia

Po padėkos žodžio ir trumpo įvado, knyga prasideda tokia eilute:

“Kaip tik tada, kai mes galvojome, kad išmokome [gyventi]. Mes atidėjome į šalį maitinimo rūbus ir liemenėles. <…> Mūsų veidas buvo pradėjęs prarasti tą nuolatinės panikos išraišką. Mūsų kūnai – nors niekada nesugrįžę į savo ankstesnį būvį – vis tik pradėjo šiek tiek grįžinėti. <…> Kai kurios iš mūsų ramiai galėjo praeiti pro sauskelnių skyrių parduotuvėse, o kai kurios jau buvo sugrįžusios į darbą ir jų laukė paaukštinimas. Ir kartais.. kartais mes išmiegodavome visą naktį. Maždaug tuo metu, kai gyvenimas pradėjo įgauti normalumo formą, boom– mes nusprendėme viską pakartoti dar kartą”.

Autorė kalba apie apsisprendimą turėti dar vieną vaiką. Ji sako, kad kiekvienas iš mūsų turi susikurtą šeimos fantaziją: mes fantazuojame apie vaikų skaičių, amžių tarp vaikų, jų lytį. Mes stengiamės šią fantaziją išpildyti.

Tačiau niekada ankščiau istorijoje nebuvo taip populiari dviejų vaikų šeima. Kodėl? Čia teigiama, kad toks šeimos modelis suteikia tėvams taip trokštamą “šeimos jausmą”, o vaikams – intensyvaus ryšio išgyvenimą su sese ar broliu. Tėvai, augę su sesėmis ir broliais, nori, kad jų vaikas patirtų analogišką jausmą, o vienturčiai tėvai nori, kad jų vaikas patirtų priešingą jausmą: kad turėtų žaidimų draugą, nebūtų vienišas ir “formuotų jėgą” prieš tėvus (argumentas, privertęs mane susimąstyti).

Kad ir kokios būtų jūsų “priežastys” antragimiui, faktas yra vienas: jūsų būsimas vaikas ateis su tokia vidine jėga ir asmenybe, kokios jūs tikrai nesitikėjote. Ir jums teks prie to prisitaikyti.

Antrasis nėštumas

Keletas ištraukų iš knygos, kokiomis reakcijomis mes pasitinkame antrąjį nėštumą:

FullSizeRender

Turbūt dabar jau supratote, kodėl myliu šią knygą.

Autorė įspėja, kad antrasis nėštumas, tai tam tikra prasme “pasenusios žinios” – old news (džiugu, kad ne fake news). Nebeliko ašarų, perdėto susijaudinimo, romantikos irgi nebeliko – dabar visi plekšnoja tau per petį ir sako: “Hey, you’re an old pro now – you’ll be fine!”.

Iš dalies galima sutikti su tokiu pasakymu: per pirmus-antrus motinystės metus mes tikrai daug išmokome ir galime save vadinti “senosiomis profesionalėmis”. Tačiau mumyse vis dar daug jaudulio, nežinios ir abejonės, ar ir kaip sugebėsime (iš)gyventi su dviem vaikais vienos namuose. Cituojant autorę: “antrasis nėštumas turi savų privalumų ir trūkumų: gera žinia yra tai, kad tu žinai, kaip viskas gali būti. Blogoji žinia- yra tai…, kad tu žinai, kaip viskas gali būti”.

Knygoje detaliai aptariama, kaip į antrąjį nėštumą reaguoja tavo kūnas, kuo šis nėštumas skiriasi nuo pirmojo, kaip išmokti ilsėtis – šiam tikslui griežtai siūloma “pajungti” šeimos ir bendruomenės resursus. Tarkime, jeigu kaimynė prašo išleisti jūsų pirmagimį su ja pasivaikščioti, neatsisakykite tokios paslaugos – gali būti, kad tai bus vienintelis laikas, kuomet galėsite apžiūrėti savo pilvą veidrodyje ir pabendrauti su taip laukiamu antragimiu.

Antrasis gimdymas

Antrąkart gimdančios moterys yra daug ramesnės, savimi pasitikinčios – kaip ten sakoma – jos gimdo “su šypsena”. Jos žino, ko gali tikėtis, o galvoje brandina norimo gimdymo idėją. Be to, jų niekaip neįbauginsi mistinių-aplinkybių-apipintomis-siaubingo-gimdymo-istorijomis-su-krauju-ištiškusiu-į-veidą.

Knygoje pateikiama nemažai informacijos kaip išanalizuoti savo ankstesnio gimdymo patirtį. Vienos moterys būna patenkintos pirmuoju gimdymu, turi tvirtą ryšį su daktaru ir nenori nieko keisti. Kitoms šis klausimas nėra aktualus. Trečiosios jaučia didelį nepasitenkinimą ankstesniu gimdymu ir šįkart nori daryti viską kitaip. Knygoje taip pat kalbama apie atskirus atvejus, kuomet trauma tokia didelė, jog prieš antrąjį gimdymą reikėtų psichologo pagalbos.

Stipriai advokatuojamos dulos ir midwife – akušerės, pribuvėjos – paslaugos. Jų populiarumas didėja ne tik dėl to, kad moterys nori sąmoningo, bendradarbiaujančio gimdymo ir nori suprasti procesus, bet ir dėl to, kad gimdyvės artimi žmonės dažnai yra nutolę fiziškai ir ne visada gali jai padėti. Po gimdymo tai gali padaryti ir postpartum doula – žmogus, pabūsiantis su jumis namuose nuo keleto dienų iki kelių savaičių.

Skyriuje apie “gimdymą su moterimi” (midwife), įpinama ir šiek tiek istorijos: “ankščiau įprastas tiek kaimuose, tiek miestuose midwifery gimdymo būdas išsivysčiusiose šalyse išnyko po Antrojo pasaulinio karo – maždaug tuo pat metu, kai maitinimas krūtimi buvo pradėtas keisti mišinėliais. <…> Tačiau 1970-aisiais, kartu su feminizmo atgimimu, moterys pradėjo prisiimti kur kas aktyvesnę rolę dėl savo sveikatos. Moterų grupės reikalavo, kad vyrams būtų leista dalyvauti gimdymuose, o kai kurios reikalavo gimdymų namuose su mažiau rutiniškos technologijos, naudojamos gimdymo metu.”

Jus prižiūrinčiam daktarui yra net klausimynas – turiu pasakyti, labai nepatogus. Be bendrų dalykų čia siūloma užduoti ir šiek tiek provokuojančių klausimų: Ar į antruosius gimdymus jūs žiūrite kitaip nei į pirmuosius? Kiek laiko yra skiriama vienam vizitui? Koks yra jūsų Cezario pjūvio reitingas? Koks yra jūsų VGPC (vaginalinio gimdymo po Cezario pjūvio) reitingas? Kaip dažnai jūs taikote epiziotomiją? Jei dažnai, tai dėl kokių priežasčių? Ar leidžiate vyresniems vaikams dalyvauti apžiūroje? Ar vizitų metu bus, kas galėtų prižiūrėti mano vyresnį vaiką? Ar mano vyresnis vaikas galės užeiti į palatą ar stebėti gimdymą?

Magiški motinystės momentai, tranzitinės situacijos ir kiti [keisti] jausmai

Kažkada vienoje knygoje skaičiau, kad yra labai gera turėti vaikų, nes tada su jais gali grįžti į vaikystę ir pievoje pūsti pienių pūkus. Jeigu pūtimas čia suprantamas kaip simbolis atsinaujinimo, įgyto seno-naujo patyrimo, užplūstančių keistų pojūčių, tada pritariu.

Ir vis tik, motinystė man – tai kur kas sudėtingesnis jausmas. Jis sunkiai identifikuojamas, bet gal dėl to, kad jis – tai visa apimantis pikinis išgyvenimas be apibrėžto laiko ir vietos. Geriausiai jis užčiuopiamas tranzitinėse situacijose: kuomet kažkas vyksta, bet dar neįvyko.

Tokios situacijos aptariamos knygoje. Pavyzdžiui, tai tas kartas, kai tavo vyras pirmą kartą (ir iki šiol) ištaria “mes su vaikais”. Tai amžinybe tapęs laukimas, kada galėsi po gimdymo susitikti su savo pirmagimiu. Tai zombinės dienos ir zombinės naktys. Tai tas kartas, kai išsiruošei su jais į parduotuvę. Ir visi tie kartai, kai paimi juos iš darželio. Kai matai jų augimą, jų stiprėjantį ryšį. Ir matai, kaip jie “formuoja jėgą” prieš tave. Ir nepasidalina tavo meilės, dėmesio ar kokio Lego žaislo.

Vienoje knygos vietoje autorė kalba apie ją aplankiusį magic moment of motherhood, kuomet ji buvo bažnyčioje su vaikais, vežimėliu ir išgirdo vargonų muziką. Tai buvo vienintelis toks romantiškas knygos epizodas, nes išgrynintos romantikos motinystėje nedaug – jos ieškokite tranzitinėse situacijose, keistuose jausmuose (ar jis bus paskutinis mano vaikas?) ir tuose kartuose (“norėčiau rezervuoti staliuką keturiems”).

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: