Septynios ir inertiškos Linos Žutautės knygos

 

Neseniai išleista talentingos iliustratorės Linos Žutautės paveikslėlių ir teksto knyga “Kakė Makė ir Supertėčio diena” – tai jau septintasis autorės pasakojimas apie mergaitę Korneliją ir jos šeimą. Pirmasis toks pasakojimas – “Kakė Makė ir Netvarkos nykštukas” – pasirodė 2010 metais ir tapo knygų vaikams bestseleriu, o mergaitė pravarde “Kakė Makė” – nacionaline vaikų heroje. Antroji knyga “Kakė Makė ir pabėgusios ausys” radosi “iš inercijos <…> – tokia populiari buvo pirmoji” – sakė knygos kūrėja viename interviu. Taip per septynerius metus gimė septynios knygos, vėliau pratęsusios save spektakliuose, žaidimuose, programėlėse, televizijos laidose ir “Kakės Makės” prekės ženklo linijoje.

Įsisukusi ir nekvestionuojama Kakės Makės mašinerija nepaliko vietos nors trumpam stabtelėjimui ir draugiškam paklausimui peržengiančiam intymaus rato ribas: ar mergaitė Kornelija auga kaip laimingas vaikas? Ar viskas gerai yra Kornelijos šeimoje? Ar priimtini yra knygose vaizduojami auklėjamieji metodai ir ar jie nepažeidžia vaiko teisių?

Aš išskyriau septynis dalykus, kurie man atrodo keisti šiose knygose, ir ne visi jie reiškiasi vienu metu, bet kiekvienas atskirai kuria keistą ir kiek iškreiptą Kornelijos gyvenimo realybę:

(1) Mergaitė be vardo ir be identiteto

Kakė Makė turi vardą – Kornelija, bet jis yra nefunkcionuojantis. “Kakė Makė” – tai užrašas ant vaiko kombinezono, ir tai, ką jis reiškia, niekas nežino. Iš knygos suprantame, kad vardas jai tarsi ir nereikalingas, nes “šiaip ar taip, vardu į ją niekas nesikreipdavo”. Be to, pats “Kornelijos” vardas knygelėse yra nubrauktas, ir vardo braukymas čia pristatomas kaip “padykusios” mergaitės pokštas. Vis tik vardas, galbūt netinkamas (pasitaiko) ar kažkaip negražus, yra pati pirmoji savęs identifikavimo priemonė, padedanti vaikui suvokti save.

(2) Erzinimas

Tėvai nevadina Kornelijos vardu – jie mieliau renkasi įvairias perdėtai mielas ir nemielas sąvokas, formuojančias lūkesčius ir neatitinkančias esmės. Aš tai pavadinau erzinimu, nors tai galbūt yra ilgėjimasis autentiškumo – tokio paprasto ir nesuvaidinto bendravimo be primestų rolių ir perdėtų ekspektacijų. Šeimoje tvyro bendra susierzinimo nuotaika, ir erzinant kitą kertama tiesiai į jautrias asmenines savybes, kurios savaime yra žavios. Tuo tarpu Kornelija viską stebi savo didelėmis tyromis akimis ir mokosi – mokosi iš geriausiųjų – savo tėvų.

(3) Patyčios

Erzinimas – tai jau patyčios, bet patyčių terminas toks platus, kad aš patyčias išskyriau kaip atskirą veiksmą: jei erzinimas labiau reiškiasi intymioje aplinkoje ir gali būti netyčia išmoktas (bet jokiu būdu nepateisinamas šiandien kuriamoje vaikų literatūroje), tai patyčios yra sąmoningas ir tyčinis veiksmas siekiant pažeminti kitą. Dažniau jis stebimas grupėse, kai nėra suaugusiųjų priežiūros: štai Kornelijos draugai, stumiantys ją į tamsą, štai kiti, brukantys jai į veidą kopūstus ir morkas, kuomet ji pasiskolina triušio ausis. Patyčios knygelėse įtvirtinusios kaip norma, kaip kasdienė ir įprasta žmonių bendravimo laikysena, todėl nepastebima ir nedraustina kaip netinkama.

(4) Žeminimas

Patyčios yra platus reiškinys, o žeminimas – vienas iš jo sudedamųjų dalių, kurį aš suprantu kaip savojo intelektualinio pranašumo naudojimą prieš vaiką. Kornelija iš tėvų, draugų ar senelės negauna adekvačių atsakymų nei apie savo elgesį, nei apie išorinį pasaulį – jos aplinkos žmonės elgiasi taip, tarsi mergaitė visai neegzistuotų ar neturėtų sąmonės. Tam, kad Kornelija įgautų žinių, ji turi įveikti kliūtis, pereiti keletą pažeminimo lygių, žeidžiančių vaiko orumą. Kuriant nelygiavertį santykį vieno dalyko, vis tik, yra bandoma išmokyti – besąlygiško paklusnumo nekeliant “nepatogių” klausimų.

(5) Įbauginimas ir bausmė

Žeminimas knygose eina išvien su įbauginimu, bet įbauginimas toks dažnas ir vaizdingas, kad nusipelno atskiro paminėjimo. Kornelijai neleidžiama pačiai patirti veiksmų pasekmių – mergaitės paklusnumui ugdyti pasitelkiamas bauginimas ir demonstruojama bausmė: štai vaikai, nenugalėję pabaisos Tingiu Nė Krust ir dėl to apaugę šungrybiais; štai kiti, suakmenėję, nes neperėję įkaitinto dantų pastos ugnikalnio labirinto. Fantastiniai elementai ir savitas santykis su tikrove čia pasitelkiami ne žinojimui išgauti, bet ugdyti ne-žinojimą. Rezultatas – vaiko pasimetimas ir pasitikėjimas “apdulkėjusiais ir liūdnais dantų šepetėliais, kurie gali padėti”.

(6) Kontrolė ir užplūstantis džiaugsmas

Kornelijos šeima būna laiminga, įgyvendinusi savo planą ir pelniusi Kornelijos paklusnumą: džiaugsmas ir ramybė užplūsta tada, kai Kornelija išmoksta gyvenimo pamokas – kai kruopščiai valosi dantis, kai susitvarko žaislus pagal senelę. Sukontroliuotas vaikas tampa teigiamų emocijų šeimoje sąlyga ir meilės rodymo momentu. Kadangi Kornelija yra suprantama kaip neturinti laisvos valios, todėl tėvų kontrolė persismelkia iki mažiausių smulkmenų ir privačių mergaitės erdvių. Siekiamas vaiko “paklusimas” kyla ne iš atvirų ir paaiškinančių pokalbių, bet iš dažnai pabrėžiamo stebėjimo ir taip lėtai bei užtikrintai vaiko galvoje įsitvirtinančios tėvų (ir ne-tėvų) valdžios.

(7) Atgaila

Kornelija ne tik turi išmokti pamokas, ji turi atgailauti, kad kažko nemokėjo. Knygoje apie pabėgusias ausis ji priverčiama atsiprašyti visų šeimos narių už tai, kad tarsi jų neklausė, o taip pat pasižadėti, kad daugiau taip nedarys. Atgailos metu vaikas iš tiesų nesupranta, dėl ko jam reikėtų gailėtis, nes paaiškinimo – nei nuoširdaus, nei moksliško – nebuvo būta. Taip refleksijos laikas tampa neveiksmingu, prievartaujančiu ir tikrai nepamokančiu, tik auginančiu (dar vieną) patogų ir automatizuotą vaiką.

 

 

8 Comments

  1. O tai gal knygelių esmė ir yra, kad tėvai jas skaitytų kartu su vaikais? Kad kartu ir svarstytų, kas yra patyčios, erzinimas, nederamas elgesys, nepagarba vienas kitam? Ar savo vaiką auginate kažkokiame zefyriniame vaakume, kuriame neegzistuoja nei skausmas, nei liūdesys, nei mirtis, nei sutrikusio intelekto ar neįgalūs vaikai? Mano šeima nėra Kakės Makės gerbėja kaip literatūrinio kūrinio, bet atleiskite, atrodo, kad visos knygos galimos ir aprobuojamos tik pagal vieną kurpalį. Kaip tada Pepė Ilgakojinė – juk našlaitė, o tėvas genties karalius ją palikęs ir išvykęs – ar vėl piktinsitės, kaip galima tai rašyti? Kaip tada Emilis iš Lionebergos, kurį už išdaigas uždarydavo tupykloje? Ronja plėšiko duktė? Zuika padūkėlis? Ar nieko neskaitėte pati augdama, ar jau pamiršote, ką skaitėte? Aš iki šiol atsimenu, kad skaitydama šitas knygeles buvau pati laimingiausia, dėkoju Aukščiausiajam, kad mano mamai savu laiku niekas nepasivaideno ir jų iš manęs neatėmė.

    Like

    1. Ačiū už komentarą. Nemanau, kad knygelių esmė būtent tokia, kaip jūs sakote – tokiu atveju reikėtų kiekviename puslapyje paaiškinti, kas yra negerai. Astrida Lindgren savo knygomis gynė ir įtvirtino vaiko teises, tuometinėje pokarinėje Europoje prakalbo, kad vaikų negalima mušti ir kitaip žeminti, ko negalime pasakyti apie Kakės Makės knygas.

      Like

    2. Na taip, visada panašios diskusijos baigiasi dar neprasidėjusios “ačiū už komentarą” ir “geros dienos”. IMHO genialioji Lindgren tuo ir pavergė milijonų vaikų, tarp jų ir tuometinės manęs, širdis, kad ten nebuvo tokio apsimestinio politkorektiškumo ir apskaičiuotos formulės, kiek turi būti didaktikos, kiek knygelėje privalo dalyvauti tėčiai, kiek kartų tėvai vaiką turi pavadinti vardu, kad skaitytojoms įtiktų. Buvo tiesiog nuotykių pilnas, kartais liūdnokas, kartais pavojingas, kartais vienišas vaiko gyvenimas su daugybe vaikų ir suaugusiųjų trūkumų, ydų, netgi pykčių. Visko, kas būna tikrame gyvenime, o ne idealizuotoje šleikščiai rožinėje fikcijoje.

      Like

    1. Paskutinių KM knygelių neskaičiau, bet pirmosiose tikrai niekur nemačiau raginimų mušti ar žeminti vaikus. Jei taip yra, tai skandalinga, bet įtariu, kad čia tiesiog hipertrofuota Jūsų interpretacija. Bet jau palieku šią diskusiją, nes nelabai matau joje prasmės.

      Like

    1. Na toks jausmas, kad literatūra ne atspindi tikrovę, o turėtų kurti kažkokią utopinę realybę su super teisingais tėvais ir super teisingom metodikom. Nesu Kakės Makės gerbėja, bet dar bjauresnė šitie pseudo patarimai. Dogvilio žmonos verti postringavimai.

      Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: