#1 epizodas: pokalbis su Vienok.lt ir Pterodaktiliu

Pirmajame podkasto epizode gilinamės į šiuos klausimus: Ar reikia atvirai kalbėti apie motinystę? Ar motinystės patirtis turėtų būti privati ir išgyvenama tik už namų durų? Kam yra naudingas motinystės romantizavimas? Kokiems mechanizmams veikiant motinystės patirtis lieka gyvenimo paraštėse? Kaip rašymas apie motinystę įtakoja mūsų santykį su vaikais?

Kalbamės: aš, Veronika iš Pterodaktilio ir Aliona iš www.vienok.lt .

Už montažą bei nuotraukas be proto dėkoju Alionai, už fantastišką muziką Ievai Narkutei. O kaip viskas buvo, puikiai aprašė Veronika: https://pterodaktilis.com/…/podkestas-podcastas-tinklalaid…/

Gero klausymo! Ir mano citatos favoritės:

Aš: “Hm, hm… pavyzdžiui … iš tiesų ir iš tikrųjų” :DDDDD

Veronika: “ta motušėlė motinėlė, sudievinta, kur tu nuneši per motinos dieną jai gėlių, ir viskas – jos realus gyvenimas nieko nedomina”.

Aliona: “šeimą su vaikais galima atskirti iš visuomenės keliais būdais, ir romantizavimas yra vienas iš tų būdų, kur tu jauti, kad turėdama vaikų esi tarsi koks žavėjimosi objektas per atstumą. <..> Realiai aš būdavau belenkaip pavargusi, ir kai aš girdžiu, kai man sako, kokia jūs graži šeima <..>”

Veronika: “pastaruoju metu mes labai akcentuojame, kad motinystė ne tik rožinė, bet ir labai sudėtinga, bet labai daug motinystėje yra tokio neutralaus buvimo”.

Aliona: “išmokti būti nėra taip paprasta žmogui, kuris ką tik dirbo”.

Veronika: “galiu palyginti, koks ateina atsipalaidavimas, kai gimsta antri vaikai. Tai toks tapsmo mama momentas, kai tu (supranti), kad nelabai daug dalykų kontroliuoji”.

Veronika: “gal tai iš tiesų ir reiškia, kad tas tabu kalbėti apie motinystę ne vien tiktai iš rožinio kokono perspektyvos, jis realiai egzistuoja daug kam. Kad tu pasakai, kad nuobodu sėdėti ant kilimėlio dėlioti dėliones su vaikais. Tai man tai nieko tokio, nes tai yra tiesa. Aš taip ir nedarau. Ir gal dėl to turėčiau graužtis, bet nesigraužiu”.<…> O mes tą judesį padarėm, ir kažkaip ramiai”.

Aliona: “dvynių auginimas – tai tarsi legaliai pripažintas sunkumas”.

Veronika: “man susidaro toks jausmas, kad tarsi norima primesti, kad tai yra tavo privati patirtis, tai yra tavo namų patirtis, užsidarai savo duris ir būk tame sunkume kiek tik nori, bet to į viešumą nenešk, nes žmonija turi tęstis <..>.

Aš visiškai nesutinku su tokia nuomone. Aš manau, kad kalbėjimas atviras jis negąsdina, jis tiesiog kuria bendruomenę, kur gali saugiai jaustis visoks ir žinoti, kad būna visaip, kad turėti vaikų yra faina, bet tavo gyvenimas tampa kitoks: jis tampa ir labai fainesnis, ir labai sunkesnis tuo pat metu. Mes nenešame žinios, kad neturėkite vaikų, mes nešame, kad turėkite, bet su teisingais lūkesčiais”.

Aliona: “aš kartais jaučiuosiu, kad mes esame lygiai taip pat atskirti, kaip, pavyzdžiui, kokia kita ypatingesnių poreikių turinti bendruomenė”.

Aliona: “aš galvoju, o ką mes čia sėdime ir darome. Tai irgi tam tikras bandymas susiprasti situacijoje – suprasti, ką reiškią būti ta pakankamai gera mama. Aš galvoju, kad iš esmės tai nėra didelio skirtumo, ką aš čia bandau sau suprasti ir papasakoti kitiems, nes mano dukra iš tų pasakojimų neišmoks nieko – ta motinystės patirtis – visi žmonės apie tai kalba <..> – tai yra labai patirtinis žinojimas, kurį tu įgyji. Ir net jeigu aš išklausau penkiasdešimt paskaitų ir tokių pokalbių kaip mūsų, kuriuose bando apmąstyti ir perteikti savo patirtį, mes vis tiek turime įgyti ir įgyti ją. <…> Ir sakau, tos mūsų analizės yra ribotos – ir išvados, kurias mes darome, nes mes turim įgyti tą patirtį, kad galiausiai galėtume ją analizuoti”.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: