#2 epizodas: Milda iš “Švelnios tėvystės”

Antrame podkasto epizode su Milda iš “Švelnios tėvystės” kalbamės apie švelnumą, ne-teisuoliškumą, tvirtumą švelnume. Aptarėme tokius klausimus: kokie yra jos blogo “Švelni tėvystė” principai? Kodėl pas mus tokia gaji patarimų kultūra ir ką su ja daryti? Kuo skiriasi motinystės melancholija ir depresija? Kaip depresija gali pasireikšti partneriui? 

Keletas (hm) Mildos citatų:

“Atrodo, ta tėvystė-motinystė yra padalinta į du visiškus kraštutinumus: vienas metodas – griežta dienotvarkė, cry it out (išsiverkimo) metodai, jokio jautrumo, viskas vyksta šaltai, vos ne instituciškai, <..> o kitas metodas – toks jau visiškai pagal vaiko poreikius, kuriame mamos tarsi nelieka“.

„Švelni tėvystė man yra vidurio linija- sveikas protas, bet ir tuo pačiu švelnumas kaip to pagrindas“.

“Dažnai tas žodis „ribos“ mus labai gąsdina, ir jei tu esi jautrus tėvas ar mama, tai skamba iš karto tarsi tu tampi atsietas nuo ribų, bet man atrodo, kad tikrai yra įmanoma brėžti ribas su meile ir labai švelniai – be pakelto balso, be kažkokių bausmių taikymo, be grasinimų ar kažkokių kitų dalykų, kurie kartais asocijuojasi neigiamai su tomis ribomis. Ribos yra būtinos ir jos yra labai sveikos, bet jos turi kilti iš ryšio ir tokio gyvo pajautimo“.

„Man atrodo, kad apskritai humoro jausmas yra tai, kas gali išgelbėti bet kokius santykius. Ir visuomenėje yra labai svarbu tą prisiminti nuolat, prisiminti tai, kad mes ŽAIDŽIAME. Nežinau, ar nebūna tau, Migle, tokio jausmo, kad auginant vaikus kažkaip prisimeni tai, ką vaikystėje ar paauglystėje žaisdavai. Man kartais atrodo, kad mes žaidžiame gyvenimą, nors iš tikrųjų čia ir yra tas tikrasis išsipildymas”.

„Šiuolaikinė motinystė yra kiek šizofreniška ir nestabili: jos kartelė yra aukštai, bet dar trūksta įrankių jos įgyvendinimui; stengiamės patenkinti vaiko emocinius poreikius, tačiau dažnai visai nepažįstame savųjų; jaučiamės vienišos ir neišgirstos, nors esam viešos ir itin lengvai pasiekiamos socialiniuose tinkluose.“

„Mes jau esame tikrai fiziškai susikūrę tą gerbūvį: mes visi jau turime už ką pavalgyti, turime už ką apsirengti, galbūt ir pakeliaujam, ir jau laisvalaikiui laiko skiriame. Ir man atrodo, kitas tas žingsnis, į ką dabar ir virsta viskas aplinkoje ir žiniasklaidoje – apie ką vis daugiau kalbama, yra tas emocinis rūpestis savo jausmais, savo emocijomis, savo vidumi, ir ta pati psichoterapija ar psichologinės konsultacijos, ar skaitymas tokios literatūros nebeatrodo tokia prabanga – kad “daržai neišravėti”, o čia dar kažką analizuojame. Nes, iš tikrųjų, mūsų seneliams ir gal net tėvams, dažnai atrodo tai nesuprantama – kaip tuščias laiko švaistymas, nes jie yra išmokyti tiesiog kai kurių dalykų negalvoti, neiti taip giliai, nes tai yra per daug jautru – kalbėtis apie motinystę, apie tą pačią motinystės šizofreniją perkeltine prasme, apie motinystės sunkumus. Dėl to mes dažnai esame tildomos vyresnės kartos moterų: “tu negalvok, tu neverk, praeis, įveiksi ir padarysi”, o mums jau taip nesigauna. Mes jau nebijome pažvelgti į akis tai baimei, ir po truputį einame gilyn į savo vidų ir analizuojame: kas čia? Dėl aš taip jaučiuosi kaip sudžiūvusi žemė? Dėl ko aš tokia šalta ir pikta? Ir kai atrandame tų nesąmoningų dalykų priežastis, nukrenta tas paslapties šydas ir įtampa iš karto sumažėja. Išlaisvėjame, atsipalaiduojame ir tada jau galime žaisti, galime kurti.”

“Apskritai, man su antra dukra nukrito kažkoks blokas – kai ji gimė, aš mažiau pradėjau galvoti, ką čia kiti pagalvos, ir pati save labiau priėmiau kaip mamą: jei anksčiau atrodydavo: “o, ne, mano vaikas verkia, vadinasi aš bloga mama- ji negali verkti, ji turi būti tobulai patenkinta”. Bet su antra dukra atėjo tas jausmas, kad aš jau galiu sau leisti, kad mano vaikai paverktų, kažkaip nesinervuoti dėl to. Pasijaučiau laisvesnė”

“[patarimai įvairiomis formomis] – tai pasyvi agresija, gražiai užslapstytas žeminimas, nepasitikėjimas kitu žmogum, ir tas parodymas, ypač tai mamai, kuri yra ką tik pagimdžiusi, ir pagrindinis klausimas, kurį ji sprendžia yra – ne tai kad klausimas, bet toks vidinis skilimas, yra: “aš, tokia netobula <..> ir va dabar šitam tobulam mažam vaikui aš esu mama – gal tam vaikui šiek tiek nepasisekė su manim?” Tikrai toks jausmas gali būti. Ir tie pirmieji metai ir yra tos mamos savivertės susikūrimas, tas priėmimas, kad aš – ir niekas kitas- tiktai aš, esu mama šitam vaikui ir tokia, kokia esu, esu gera mama – pakankamai gera. Tai žmonės ateina pas tą mama su šitais patarimais ir jie dar tą abejonę aštrina: kad ne tik tu galvoji, kad tu nepakankamai gera mama, bet ir mums atrodo, kad kažką čia ne taip darai”.

“Iš tikrųjų, motinystėje ir tėvystėje mes, ypač pradžioje, galbūt turime iliuziją, kad viską darysime iš peties, jau tiek pastangų dėsime, šiaip gyvenime gal kažkur patingėjome, kažko nepadarėme, bet čia tai jau tikrai ne šiaip kažką darai, žmogų augini, ir kada tu klysti, kas yra visiškai žmogiška, pradedi hiperbolizuotai žiūrėti į tai ir apsišarvuoji visokiomis gynybos priemonėmis, o geriausia gynyba yra puolimas – taip kitus pradedi atakuoti su savo patarimais”.

“Nežinau, iš ko kiti daugiausia sulaukia visokių patarimų, bet aš tai labiausiai sulaukiu iš vyresnės kartos žmonių ir tų, kurie patys yra labai vieniši, gal jų vaikai kažkur emigravę. Žaidžiu tokį žaidimą – susikuriu tokio žmogaus portretą savo galvoje. Ir aišku kitos mamos vienos kitoms patarinėja. Nes mums gi labai svarbu įsitikinti, kad mes tai čia neklystame, bet gi iš tikrųjų, tai klystame visi, ir nieko tokio, vaikai atsparūs mūsų klaidoms ir jie patys mus daug ko išmoko. Ir čia yra procesas, o ne gražiausio nušlifuoto tobuliausio vaiko konkursas”.

“Patarimai turi kilti iš ryšio. Aš labai mėgstu patarti ir kalbėti, diskutuoti, ir tinklaraštis man atnešė tą momentą, kai manęs klausia ir man taip gera ir malonu, kad mano nuomonė yra svarbi, ir aš papasakoju savo požiūrį ir tikrai jaučiuosiu pagerbta. Man atrodo, kad kuo nuoširdžiau reikia patarti ir kuo atviriau – gi svarbus tas dalinimasis, tas kaimas mamų”.

“Su patarimais reikia atsargiai, nes kiekvienam tie jo sunkumai yra patys asmeniškiausi ir tiek daug motinystėje reikia to emocinio intelekto- toje visoje komunikacijoje, nes tai tokie jautrūs dalykai, tokie pirmapradžiai, iš gamtos ateinantys”.

“Aš niekada neturėjau problemos socialinių santykių, man buvo lengva bendrauti, bet, kai gimė vaikai, man pasidarė sunku eiti į grupes, <..> žmonės klausdavo, kaip tavo sesė gyvena, kaip tavo močiutė laikosi – tik apie kitus, bet ne apie mane. Vėliau aš pagalvojau, gi apie mane baisu paklausti, nes tu nežinai, ar susitvarkysi su tuo, ką gausi, ar suvaldysi tai, ar žinosi, kaip sureaguoti”.

“Ir taip tie santykiai pasidaro kažkokie “užglaistyti”.

“Mus taip ruošdavo iš šalies žmonės: kai vaikų sulauksite, tai “atsipurtys” draugai. Ir gal iš tikrųjų tai yra tokia tiesa: su tais žmonėmis, su kuriais tau buvo gera prieš tai, ne visada būna gera gimus vaikams,ir tai labai įdomu – kodėl su vienais draugais išlieka santykiai ir net sustiprėja, net jei jie neturi vaikų, o su kitais santykiai tampa viena įtampos virtine. Gal čia tie teiginiai ir bendra kultūra neįsijautimo ir atsitolinimo vyrauja, kada iš tikrųjų reikia to artumo”.

„Ką reiškia normalūs jausmai? Visi jausmai yra normalūs – ir tie sunkūs, ir tie neigiami jausmai – kai tau leidžia prisitaikyti, <..> kai tu adaptuojiesi, kai tu funkcionuoji pakankamai normaliai pasaulyje“.

“Baisiausiai yra tai, kai pogimdyvinė depresija gali peraugti į pogimdyvinę psichozę”.

“Ką aš pati pastebėjau, organizuodama šį seminarą [apie depresiją] – kad tai yra toks ledkalnis ir tiek daug skausmingų istorijų slepiasi po šia tema”.

“Kai tu laukiesi, tu negalvoji, kad tau taip bus – niekas negalvoja, kodėl turėtų? Arba net jei nutuoki, kad taip būna kitoms, tai vis tiek galvoji, kad man taip nenutiks. “Man taip tikrai nebus, man taip nenutiks” – tai būsena, kuri aplanko galvojant ne tik apie depresiją, bet ir apie kitokius dalykus motinystėje”.

“Žmogiškas santykis yra geriausia pagalba, ir jei mes kaip visuomenė labiau suvoktume tuos poreikius, tai, man atrodo, mes toms mamoms, kurios yra pirminėje melancholijoje arba motinystės virsme, galėtume padėti”.

“Skirtingais tyrimais <..> per pirmus metus po moters gimdymo vyrams pasireiškia irgi depresiniai simptomai, tai galima paaiškinti tuo, kad ir miego trūkumas lygiai taip pat vyrus veikia, ne tik moteris, o jie dar eina į darbą. Įtampa, šeimos vaidmenų pokyčiai…“

“Viename straipsnyje <..> buvo nustatyta, kad net ir pas vyrus pogimdyviniame laikotarpyje keičiasi hormonai: mes kalbame apie moterų hormoninius svyravimus ir pamirštame vyrus; gal jis ir negimdo kūdikio, bet visu savo kūnu dalyvauja tame iš labai arti ir tai paveikia jį. Jeigu santykiai yra labai artimi ir ryšys stiprus, tai jis dar labiau perims ir išgyvens tai kartu, visa šeima tai patiria”.

„Didelė prabanga yra skirti savo laiką vienas kitam ir leisti pakalbėti“.

“Tas toks teisinimas, kad čia yra “prigimtiniai skirtumai” <..>. Man atrodo, kad dažnai mes daug dalykų nurašome ant tų “prigimtinių skirtumų” <..> aš kartais pagalvoju, kad pažįstu labai plepių vyrų, ir moterų būna labai tylių. Mes esam visokie <..>. Man atrodo, kad vyrai iš to tokio išankstinio nusistatymo neatranda malonumo bendrauti apie jiems svarbius dalykus – ant to stereotipo yra pagrįsta, kad vyrai apie savo emocines problemas nekalba”.

“Vyriškumas kaip ir moteriškumas turi daug visokių apibrėžimų <..>, viskas gali tilpti žmoguje, nereikia priešinti“.

“Man pačiai švelnumas nėra minkštas, <..> jis nėra sentimentalus, išskydęs, be ribų. Kaip tik, man atrodo, jis gali būti labai kietas, tvirtas. Man švelnumas tai toks rūpestis savimi ir skyrimas laiko išgalvoti, ko aš iš tikro noriu. Tai labai tvirtas žinojimas, kurio nereikia įrodinėti nei ciniškai, nei ironiškai”.

 

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: