Žmonių ir paukščių stebėjimas „Lėlės“ teatro „Raudonojoje knygoje”

Pasibaigus pavasario ligų sezonui ieškojau spektaklio sau ir vyrui (kaip romantiška), nes jau ir penkiametis geriau miegoti pradėjo, ir kartu su pagerėjusiu oru (ir miegu) ūpas vakariniam gyvenimui pakilo. Taip už akies užkliuvo „Lėlės” teatre rodomas spektaklis vaikams „Raudonoji knyga” (režisierė – Eva Piotrovska, pjesė – Nijolės Indriūnaitės), estetiškai patraukliu kvietimu ir pažadu kalbėti apie nykstančius Lietuvos paukščius. Pamaniau, juk jeigu apie paukščius, tai negali būti blogai, tiesa? Todėl nupirkau bilietų ir į „Raudonąją knygą“, ir į romantiką, ir, sekmadienį, susirankiojusi amžiams prarastos elegancijos detales, vykau su vaikais į Vilniaus „Lėlės” teatrą.

Turėjau nedovanotinų minčių – teatre išgerti antrą kavos. Na, bet kur tau – užsimanė hipsteriškas jaunimas pramogų! Darbuotojas mediniame krėsle gana aiškiai pasakė: “sezonas baigiasi, o mes čia tik nuomojam”. Tokiems kaip mes – matyt, ne laiku (ir ne vietoje?) atsiradusiems besibaigiančio sezono klientams – ne tik kavos, bet ir vaikus pasitinkančių inkilų su paukščių balsais, kurių būta premjeroje, pagailėta. Nepaisant to, kavinė pačių teatro darbuotojų vertinama palankiai: kaip efektyvi laukimo zona su miniatiūriniais baldais, neveikiančiu kavos aparatu ir dvejomis akvariumo žuvimis.

Bet juk ne dėl kavos čia viskas, tiesa? Atėjom pažiūrėti meno, tad kantrybės turėjome sočiai. Taigi, praėjus demonstratyvų bilietų kontrolės punktą, leidomės į klaustrofobišką rūsį, kuriame vaikams griežtoku tonu buvo pasiūlyta susėsti pirmose eilėse, o tėvams – tolimesnėse (tėvams buvo pasiūlyta griežčiau nei vaikams, tiesą pasakius, labai griežtai). Iš karto supratau, kad buvau naujas svečias senoje sistemoje. Bet mačiau, kaip vienas tėtis, kurį “pažinojau” iš feisbuko, nepaisęs nurodymų iš karto su dukra atsisėdo į tolimiausią eilę ir apsikabino dukrą. Na, neplanavau žiūrėti spektaklio atsiskyrusi nuo vaikų, bet jei jau taip, gal už tamsių užuolaidų buvo kokia eilė tėveliams su wifi ir nedekoraciniu kavos patiekimu?

Tokios eilės nebuvo,  spektaklis prasidėjo. Pirmasis paukštis ir pirmasis žmogus scenoje – Erika Gaidauskaitė ir jos valdoma lėlė kurapka. Šis paukštis mėgo fotografuoti, tiesa, fotografavo visus įkyriai ir be sutikimo. Jis dar norėjo išgarsėti. Kodėl, buvo neaišku nei spektaklio pradžioje, nei pabaigoje. Pirma man atėjusi mintis: kokia „puiki“ žinutė augančiai jaunajai (pačiai jauniausiajai) kartai. Fotografuok save, norėk išgarsėti. Tik „šiek tiek“ disonuojanti su vis dažnesniais perspėjimais, kad gyvenimas vaizdais yra meluojantis, netikras, o socialinės medijos vartojimas blogina vaikų ir paauglių psichinę bei fizinę sveikatą, mažina savivertę, didina nerimastingumą, hiperaktyvumą, pykčio protrūkius, gali sukelti depresiją. Atrodo, kad spektaklio kūrėjams tokia informacija neaktuali: priešingai, su neregėtu išdidumu kurapka, sudvasintoje rūsio aplinkoje, įsiteikė būsimiems instos vartotojams. Beje, paukščiui taip ir nepavyko pa(si)daryti tinkamos nuotraukos.

Prie kurapkos jungėsi vis kiti paukščiai – dar trys fantastiški aktoriai. Tik gaila, kad jie turėjo išpildyti neaiškaus pobūdžio režisierės fantazijas: nesu tikra, ar aktoriai jautėsi jaukiai, kai buvo šokamas „sausainio vijoklis“(vyro moteriai į burną vis neįdedamas sausainis), kai įvyko netikėtas vienos aktorės pagrobimas, kai garnys lipšniai ir priekabiaujančiai kalbėjo su paukštėmis. Greitai supratau, kad nykstančių paukščių kančia pasirodė nepakankama tema vaikų spektakliui: būtinai reikėjo „žmogiškų santykių“ linijos, 150-ties prasmių, sluoksnių ir atspalvių mažamečiams. Kadangi pjesės neskaičiau, negaliu žinoti, kokie pakeitimai įvyko. Turbūt labiausiai įstrigęs momentas, kuris prajuokino vaikus, tai putpelė, perinti kiaušinius. Bet putpelė kaip mama buvo uždaryta gigantiškame narve, o jos vyras – kažkur išlėkęs.

Ekologijos tema. Kad ji buvo neišbaigta, pastebėta čia ir čia. Plona linija yra kalbėti su vaikais apokaliptiniu tonu, drausti daryti tai, ko jie ir taip nedaro ir nedarys, pavyzdžiui, medžioti. Motyvas “Ar išgirs žmogus paukščius?“ – perdėtas, abstraktus, nesiūlantis konkrečių sprendimų. Paprastasis paraginimas: rūšiuokite atliekas, nenaudokite šiaudelių, gerkite iš gertuvių – būtų suveikęs kur kas geriau ir bent kažkiek leidęs vaikams pasijusti paukščių ir gamtos draugu, o ne priešu. Apskritai, ar ekologijos tema yra tokia paviršutiniška, kad galima ją išsakyti keliais užaštrintais šūkiais persijaudinusiu balsu? Ar prisiima patys kūrėjai atsakomybę, taip kalbėdami? Gyventi gresiančios ekologinės katastrofos laiku ir taip nėra lengva. Jau greitai vaikai susipažins su Gretos Thunberg idėjomis ir pradės neiti į mokyklą. Tada tikrai galėsime sakyti, kad „žmogus išgirdo paukščius“, ir tai bus tiesa.

Paskutinė spektaklio scena – staigios pelėdos ir garnio tuoktuvės – ekologijos ir paukščių išlikimo temą visiškai nustūmė į paraštes. Matyt, užkonservuotas,  „saugomas” ir visada pasiteisinantis būdas užbaigti vaikų spektaklį yra suorganizuoti smūgines heteroseksualias vestuves, taip vaikams ir nepaaiškinant, kaip iki to yra prieinama. Ir gal dar prie to neprikibčiau, bet tai, kad pelėdos apsisprendimas buvo grįstas „dovanomis“, mane visiškai išmušė iš vežių.

Tiek darbo įdėta – dailininkės, kompozitoriaus, choreografės, aktorių – vien tam, kad būtų sukurtas dar vienas „Grybų karas“ arba „Voro vestuvės“. Dar vienas “neregėto jautrumo” scenoje įsikūnijimas. Spektaklio aptarimas po spektaklio su vaikais – joks. Kokia buvo kūrinio edukacinė vertė, pozityvioji žinutė? Jei paukščiai ten gyveno žmonių gyvenimus, tai įkvepiančių rolių vėlgi nemačiau. Man patiko muzika, lėlės, aktoriai ir choreografija. Deja, to nepakako, kad spektaklis suskambėtų, taptų jaudinančia visuma. Gal iš dalies būtų padėjusi antroji kava, užmegztas ryšys su auditorija bei gyvas, reaguojantis bendravimas sėdint šalia vaikų.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: