Mes ne mažuma: atsakymas Nyla

Tekstą parengė Ugnė Gudžinskaitė ir Miglė Mekšrūnaitė. Dėl gimdymo aplinkos, dulų ir akušerių situacijos Lietuvoje mus konsultavo Lina Gabrijolavičienė, Rima Kurtinaitienė ir Laima Steponavičienė

Profesionalių žurnalistų komandos – podkasto Nylažvilgsnis į gimdymo sąlygas Lietuvoje buvo įvykis mūsų socialiniame rate, kuris susibūrė iš noro kalbėtis apie motinystę ir feminizmą*. Nyla žurnalistika pasižymi gyliu, drąsa ir atida temai, todėl neabejojome, kad, analizuodami gimdymo aplinką mūsų šalyje, žurnalistai Daiva Repečkaitė ir Karolis Vyšniauskas dekonstruos ydingas kultūrines normas, susiklosčiusias gimdymo lauke ir paliečiančias didelę dalį gimdyvių. Aktualus mums buvo gimdyvės autonomiškumo principo pažeidimas, psichologinis spaudimas esant pažeidžiamoje situacijoje. Taip pat –  patyčios, nepagarba, intervencijos be sutikimo, pažeistos teisės į savo kūną. Visa tai Nyla apžvelgė ir įvardino. Todėl dėkojame jiems už kruopštumą, atsidavimą ir, svarbiausia, už dėmesio pakreipimą į gimdyvių teises ir jų savijautą. 

Šis įrašas skirtas praplėsti diskusiją ir papildyti pokalbį, nes tema yra svarbi ir retai aptariama viešai. Rašome dar ir dėl to, kad tam tikros nuostatos, išsakytos epizode, mus suglumino, o klausytoją galėjo suklaidinti. Manome, kad tai galėjo nutikti, pirma, dėl temos niuansuotumo, kai tam tikras žinojimas yra prieinamas tik praktikuojančioms ir veikiančioms šioje srityje, ir, antra, dėl gynybinės reakcijos, kurią priimame ir suprantame, tik jos nesitikėjome žurnalistiniame tyrime. 

Epizodo pradžioje pristatomas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdytas tyrimas apie gimdymo sąlygas Lietuvoje: 

Sveikatos apsaugos ministerija Lietuvoje darė apklausą apie gimdymo sąlygas ir ten buvo parodyta, kad 62 % pagimdžiusių moterų teigiamai vertino naujagimio priežiūrą, bet tik 53% manė, kad jos pačios buvo tinkamai prižiūrėtos ir tik 56% jautėsi saugios“ (nuo 00:06:23). 

Iš tyrimo galime daryti išvadą, kad beveik kas antra gimdyvė jautėsi netinkamai prižiūrėta. Nepaisant šių rezultatų, vėliau išgirstame tokius žurnalistų apibendrinimus:

„Dar kartą akcentuojame, kad dauguma gimdymų Lietuvoje praeina gerai“ (nuo 1:19:42) 

„Bet, vėlgi, reikia priminti, kad yra mažuma tokių atvejų – kad dauguma gimdymų Lietuvoje praeina gerai. Tai svarbu akcentuoti.“ (nuo 1:24:05)

Svarbu akcentuoti tai, kad mes neturime nei daugumos „gerai praėjusių gimdymų“, nei mažumos „blogai praėjusių gimdymų“: likę 47 procentai – tai dešimtys tūkstančių moterų, kurios nesijautė gerai gimdymo metu. Toks skubotas apibendrinimas ne tik nuvertina kalbintų moterų patirtis, bet ir sumenkina žurnalistinio tyrimo svarbą. 

Taip pat manome, kad moterys yra nelinkusios garsiai kalbėti apie gimdymo traumas – jas sulaiko tie patys mechanizmai, kurie veikia smurto prieš moteris, seksualinės prievartos ir psichinių problemų kontekste: tai negebėjimas atpažinti problemos, neproporcingas galios santykis, aukos kaltinimas, patirtos žalos menkinimas. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į tai ir dėl to, jog yra sunku įvertinti  problemos mastą, kitose Europos šalyse kalbėjimui apie smurtą gimdymo metu pasitelkiamos grotažymės. Kaip ir #metoo judėjimo atveju, tai iš vidaus kylantis, save palaikantis ir save stiprinantis moterų protestas, kviečiantis susipažinti su gimdymo istorijomis ir taikomomis praktikomis.

Grįžkime prie gimdymų sąlygų Lietuvoje. Gali būti, kad minėti apibendrinimai epizode atsirado dėl to, jog nebuvo iš anksto numatyta, ką laikysime „geru gimdymu“ arba „gerai praėjusiu gimdymu“. Ar tai 80% normal, nekomplikuotų gimdymų, kuriuos mini prof. dr. Rūta Nadišauskienė (nuo 1:02:47) ir Nyla epizodo aprašymas? Ar tai maži kūdikių ir gimdyvių mirtingumo rodikliai – pagrindiniai oficialūs kriterijai, pagal kuriuos lyginama gimdymo priežiūros kokybė tarp skirtingų šalių (nuo 0:59:33)? O galbūt tai platesnė, sunkiau apčiuopiama „gero gimdymo“ sąvoka, kuria vadovaujasi epizode kalbintos moterys? Jų pasakojimų drama kyla iš patirtos nepagarbos, patyčių ar pažeistų teisių į savo kūną.

Vadovaujantis tik pirmomis dvejomis sąvokomis, natūralu, kad prieinama išvados, jog gimdymo priežiūros situacija Lietuvoje yra labai gera. Tarsi medikų pasisakymuose ir girdime, kad moters savijauta yra svarbi, bet akcentuojami puikūs Lietuvos rodikliai. Vertinant gimdymą pagal platesnę „gero gimdymo” sąvoką, situacija blogėja. Dar kartą pažvelkime į signalus, kad tokios gimdymo istorijos, kokias girdėjome epizode, nėra tik paskiri atvejai, plačiai surezonuojantys visuomenėje, bet pasikartoja ir yra tendencingi:

  • epizode ir aukščiau minėta SAM apklausa. Reikėtų pažymėti, kad šis tyrimas buvo vykdytas 2017 metais, o jo rezultatuose atsispindi 2016 metų gimdymo sąlygų šalyje situacija. Per sąlyginai trumpą (žvelgiant iš institucijų pozicijos) dvejų metų laikotarpį, gimdymo priežiūros sistemoje esminių pokyčių neįvyko, todėl, tikėtina, kad surinkti duomenys atspindi ir dabartinę padėtį; 
  • epizode taip pat minėtos „Informuoto pasirinkimo“ apklausos rezultatai: iš 2473 moterų, gimdžiusių 2016-2018 metais ir dalyvavusių apklausoje, 64% nurodė, kad bent viena procedūra gimdymo metu buvo atlikta iš anksto jų neinformavus arba negavus sutikimo, o 71% moterų procedūros atliktos išsamiai jų nepaaiškinus. Į šiuos skaičius patenka ir gimdyvės, kurių gimdymui susikomplikavus nebeliko laiko kalbėtis, taip pat gimdyvės, kurios pasitikėjo gydytojo priimamais sprendimais ir komunikacijos stokos nelaikė netinkamu elgesiu. Vis tik, dideli skaičiai indikuoja, kad moterys yra neįtraukiamos į sprendimų priėmimą, o santykis su medikais yra nelygiavertis. Verta turėti omeny, kad apklausos imtis yra neatsitiktinė ir gali netolygiai reprezentuoti visas gimdyves:
  • grafikas
  • epizode cituota visų sričių gydytojų apklausa parodė, kad tarp Lietuvoje dirbančių medikų yra plačiai paplitusios gynybinės medicinos praktikos – beveik pusė medikų nėra tikri, kad vadovybė juos apgintų nuo persekiojimo už pasekmes, kurios nuo jų nepriklauso. Tokia situacija gydytojams sukelia nerimą, nesaugumo jausmą. Šiuos rezultatus atliepia ir sustiprina epizode kalbėjusi prof. dr. Rūta Nadišauskienė, išskirianti akušeriją kaip sritį, kurioje dėl didelių pacientų ir visuomenės lūkesčių ši įtampa yra ypač ryški: „labai daug baimių,<…>, nepaprastai didelė atsakomybė, nei vienoje kitoje srityje kiekvienas nesėkmės atvejis nėra taip giliai nagrinėjamas profesionalų ir taip plačiai aptariamas visuomenės <…> ir tada, iš to streso, galvoju, perlenkiame lazdą, tiesiog neatskirdami, kur yra norma, bet jau iš anksto tame įžiūrėdami visokias galimas patologijas. <…> Mums mūsų klaidų, nesėkmių niekas nedovanoja.“ (nuo 1:01:23);
  • Lietuvoje nė viena ligoninė nėra įvertinta kaip Motinai palanki ligoninė. Šios Jungtinių Tautų ir PSO globojamos iniciatyvos reikalavimai orientuoti ne į ligoninių infrastruktūrą, bet į jų vidaus politiką prižiūrint gimdymus. Taip pat, kiekviena valstybė, suteikdama Naujagimiui palankios ligoninės (NPL) statusą, gali pasirinkti, ar įtraukti motinai palankią priežiūrą tarp reikalavimų ligoninei. Lietuvoje yra 16 NPL, bet motinai palanki priežiūra jose nėra vertinama ar įtraukiama į mokymų programas. Pasak Tarptautinės tarybos sertifikuotos žindymo konsultantės (IBCLC) ir NPL vertintojos Rimos Kurtinaitienės, šis sprendimas buvo motyvuojamas tuo, kad Lietuvos ligoninių personalas dar nepasiruošęs teikti motinai palankios priežiūros. Kitaip tariant, tokios priežiūros diegimas nematomas kaip prioritetas gerinant akušerijos paslaugas.

Reziumuojant norime pasakyti, kad nesame mažuma, kuriai nepavyko gauti tinkamos gimdymo priežiūros. Siekiant, kad situacija keistųsi, svarbu problemą suvokti kaip tendenciją. Ir tuomet veikti keliomis kryptimis: ne tik ieškoti priežasčių, kodėl ir kaip susiformuoja neigiamos gimdymo patirtys, bet ir prioretizuoti politiniame lygmenyje gimdymo priežiūros aplinką bei įvesti sisteminius pokyčius. 

Epizode nuskambėjo keletas teiginių, kurie, mūsų nuomone, buvo netikslūs, palaikė klaidingas nuostatas ir trukdė išgirsti būdus, kaip galėtume pagerinti gimdymo sąlygas Lietuvoje. 

Net kelis kartus girdime pasakymą, kad dulų paslaugas gali sau leisti ne kiekviena gimdyvė: „kaip ir tų pačių dulų paslaugos, jos irgi yra mokamos, ne kiekvienas gali tai turėti“ (nuo 1:24:30). Tai nėra tikslu. Dulų paslaugos yra mokamos, bet savanoriškais pagrindais (t.y. nemokamai) jos yra teikiamos Krizinio nėštumo centre bei praktiką atliekančių dulų. Atskiru susitarimu dalis dulų pigiau ar nemokamai padeda moterims, kurios negali mokėti visos kainos. Pasak Linos Gabrijolavičienės, Dulų asociacijos pirmininkės, priklausomai nuo pasirinkto valstybės sveikatos priežiūros finansavimo modelio, dulų paslaugos gali būti finansuojamos valstybės ar sveikatos draudimo (pavyzdžiui, Suomijoje, kai kuriose JAV valstijose) arba nevyriausybinio sektoriaus organizacijų, siekiant, kad dulų paslaugomis pasinaudotų kuo platesnis ratas šeimų. Šis dėmesys duloms neatsitiktinis – dulų palaikymas turi teigiamą poveikį tiek gimdyvės ir jos šeimos savijautai, tiek gimdymo eigai apskritai. Todėl, aptariant, kaip spręsti gimdymo priežiūros problemas, svarbu ne pabrėžti dulų paslaugų ribotą prieinamumą, bet kelti klausimus, kokiomis priemonėmis padaryti šias paslaugas prieinamesnes.

Be to, Lietuvoje dulų veikla neapsiriboja tik pagalba būsimai gimdyvei: kaip žmogaus teisių aktyvistės, jos užsiima šviečiamąja veikla, nemokamų paskaitų rengimu, tekstų rašymu ir kita. Epizode aptartu Šiaulių atveju, kai buvo iškviesta policija gimdyvei, būtent Dulų asociacija proaktyviai išreiškė moters teises ginančią poziciją ir taip inicijavo diskusiją viešojoje erdvėje. Vis dėlto, keldamos į viešumą motinai ir vaikui palankesnės gimdymo priežiūros temą, dulos dažnai susiduria su skeptišku visuomenės požiūriu – nėra iki galo suprantama jų veikla ir dulavimo esmė. Epizode dulų paslaugų kaina akcentuojama tokiu būdu, jog skeptiškos nuostatos netiesiogiai yra palaikomos.

Žurnalistų pasvarstymas apie dulų įkainius ir paslaugas podkaste siejasi su kita mintimi, kad, galbūt, privačioje klinikoje būtų įmanoma gauti geresnę gimdymo priežiūrą: „<…> visi atvejai čia buvo iš viešųjų ligoninių, nes, galima sakyti, kad, aha, tai galbūt reikia vykti į privačią kliniką ir galbūt gausi ten geresnę paslaugą, bet tai tau daug kainuos“ (nuo 1:24:15). Norime patikslinti, kad Lietuvoje yra tik viena privačias gimdymo priežiūros paslaugas teikianti klinika ir joje 2018 metais gimdžiusių moterų buvo tik 28, tai sudaro 0,1% visų tų metų gimdyvių. Kitaip tariant, žurnalistų pasiūlyta privačios klinikos alternatyva nėra pagrįsta.

Taip pat epizode pasigedome labai svarbių gimdymo priežiūros dalyvių – akušerių – pozicijos reprezentacijos. Norime priminti skirtį tarp akušerių ir gydytojų ginekologių: akušerės nėra gydytojos, tačiau jų kvalifikacijos pakanka savarankiškai priimti normalius (t.y. nekomplikuotus) gimdymus. Motinai palankios priežiūros iniciatyva akcentuoja būtent tai, kad akušerių priežiūra yra tinkamiausia tokiems gimdymams priimti. Lietuvoje akušerės stebi sąrėmius, bendradarbiauja su gimdyve, jų rankos priima užgimstančius kūdikius, bet dažnai jos yra suvokiamos kaip slaugės ar gydytojos padėjėjos. Be to, savo darbe jos patiria patyčias, pažeminimą, gydytojų kaltinimus, seksualinį ir kitokį priekabiavimą. Epizode apie akušerių darbo sąlygas buvo užsiminta: nuo 10:05:12 min. R. Nadišauskienė ištaria „gydytojai, slaugytojos ir akušerės uždirba nusikalstamai mažai”. Mažų atlyginimų ir nevienareikšmės situacijos kontekste, akušerės apie savo problemas nekalba viešai. Gali būti, kad mūsų išgirstų istorijų nuotrupos yra jau prasidėjusio akušerių judėjimo pradžia, kad ir kokia nedrąsi ji būtų. Gali būti, kad Nyla epizodas, nors tiesiogiai ir nagrinėjęs akušerių padėties, prisidėjo prie jų garsesnio balso.

Nyla yra žiniasklaida, kurios ilgai laukėme, o epizodas apie gimdymo sąlygas buvo išsami aukšto lygio diskusija, nuo kurios atsispyrėme pačios ir galėjome išsakyti savo poziciją bei dar kartą apmąstyti savą gimdymo patirtį. Turime viltį, kad tai tęsis ir toliau – kad ir toliau matysime kalbėjimą gimdymo sąlygų Lietuvoje tema, nepatogių klausimų kėlimą, gimdyvių ir kitų gimdymo dalyvių padėties analizavimą. Puikiai suprantame, koks daugiaplotmis yra gimdymo reiškinys, kaip sudėtinga yra jį nagrinėti iš įvairių pusių. Jis platesnis už tradicines opozicijas: gimdyvė – gydytojai, normalus – komplikuotas gimdymas, natūralumas – technokratinis požiūris į gimdymą. Manome, kad diskusijos esmė ir pasekmė yra bendradarbiavimo tarp visų gimdymo dalyvių stiprinimas, nei vienų nemenkinant ir nenugalinant, o įsiklausant, palaikant ir suprantant.

Lauksime kitos tyrimo dalies. Lauksime abejonių, klausimų, gerųjų praktikų atskleidimo. Klausysimės atidžiai, po kelis kartus. Lauksime įsiklausymo, didesnio jautrumo. Rašysime laiškus Nylai savo kvailai trumpų nepertraukiamo laiko kavos pertraukų metu. Nes, galų gale, tai yra diskusija apie žmogaus teises: mes vis dar turime patalpą – gimdymo palatą, kurioje jos yra rutiniškai pažeidžiamos, o šie pažeidimai nesulaukia deramo visuomenės dėmesio ir sprendimų palaikymo. Populiarus ir bet kokį pokalbį apie gimdymo patirtis nutildantis posakis „svarbu visi sveiki ir gyvi“ turi likti istorija, nes svarbu ir tai, kokiu būdu link to buvo judama, kokie liekamieji reiškiniai teko gimdžiusiai moteriai, kūdikiui ir šeimai.

* Gimdymo ir šeimos klausimai jau kelerius dešimtmečius Vakarų pasaulyje yra nagrinėjami iš feministinės perspektyvos. Moters ir vyro pareigų namuose pasiskirstymas, darbo ir motinystės/tėvystės derinimas, motinystės nuvertinimas kaip neintelektualios ir savaime suprantamos veiklos, normalaus gimdymo medikalizavimas – tai tik keletas temų, kurias kelia feministės ir teorijoje, ir praktikoje.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: