Kreipimasis dėl LRT laidų vaikams atitikimo LRT veiklos principams ir lyčių lygybės principams

SANTRAUKA
 
LRT„Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ projekto „Įdomiosios pamokos tiesiogiai“ laidose pastebimas sistemingas, eksplicitinis ir implicitinis seksizmas, čia suprantamas kaip stereotipinių ir/ar diskriminacinių nusistatymų lyties atžvilgiu žodinis išreiškimas, galimai turintis žalingą įtaką žiūrovams ir/ar laidos dalyviams. Seksistinio pobūdžio komentarai, kartais turintys tiesiogines pasekmes laidos dalyvių patirčiai laidoje, būdingi projekto laidos vedėjams Robertui Petrauskui ir Vidui Bareikiui. Laiške pateikiami detaliai ištranskribuotų komentarų pavyzdžiai su paaiškinimais, kodėl jie laikomi LRT veiklos principų bei Lietuvos Respublikos teisės ir politikos principų neatitinkančiu turiniu.
 
Primygtinai skatiname kaip galima greičiau išgyvendinti LRT „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ projekto „Įdomiosios pamokos tiesiogiai“ edukacinėse laidose sistemingai reiškiamus seksistinius įsitikinimus ir laidos dalyvių atžvilgiu taikomas seksistines normas; suprasdami, kad mūsų kultūroje ir visose gyvenimo srityse gajūs lyčių stereotipai paliečia visus visuomenės narius, o jų išgyvendinimas galimas tik sąmoningomis, metodiškomis pastangomis, reikalaujame, kad LRT transliuojamų ir ateityje transliuosimų laidų vaikams vedėjai ir rengėjai būtų apmokomi apie lyčių nelygybę ir jos priežastis bei edukaciją, kuri pasižymi lyčių lygybės principų išlaikymu; išreiškiame tvirtą siekį, kad ateities LR nacionalinio transliuotojo edukacinės laidos vaikams, o taip pat ir kitos laidos, atitiktų žmogaus teisių bei lygių galimybių principus. Daugiau maloniai prašome skaityti laiške.

–––––––––––––––––––

To: Monika Garbačiauskaitė-Budrienė

LRT generalinė direktorė

monika.garbaciauskaite@lrt.lt

Cc: Gytis Oganauskas

Generalinės direktorės pavaduotojas

gytis.oganauskas@lrt.lt 

Kreipimasis dėl LRT laidų vaikams atitikimo LRT veiklos principams ir lyčių lygybės principams

Gerb. Monika Garbačiauskaite-Budriene,

Lietuva yra išsivysčiusi, progresyvi valstybė, gerbianti ir puoselėjanti žmogaus teises ir galimybių lygybės principus, įskaitant lyčių lygybės principus, kurie yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos teisėje ir viešojoje politikoje. 

Kiekvienas Lietuvos vaikas nusipelno vienodų galimybių mokytis, tobulėti, pažinti ir siekti savo svajonių bei reikšti savo nuomonę, atrasti savo talentus ir interesus. Šių vaiko teisių realizacijai didelę reikšmę turi vaikų formalusis ir neformalusis ugdymas, jiems skirtos edukacinės priemonės ir teikiama informacija. Vaikus įtraukiant į edukacines veiklas, jiems turi būti sudaromos lygios sąlygos mokytis, reikšti savo poreikius ir nuomonę bei gerbti kitų teises, poreikius ir nuomonę, tobulėti bei augti lygiateisiais ir atsakingais visuomenės nariais.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija turi ypatingą vaidmenį Lietuvos valstybėje ir visuomenėje. Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 3 straipsnyje minimi LRT veiklos principai: „LRT privalo <…> kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. Rengiamų programų turinys, forma ir kalba turi būti geros kokybės.“ [1] LRT.lt portale skelbiama transliuotojo vizija: „būti patikimiausia, įtakingiausia ir moderniausia visuomenės informavimo priemone Lietuvoje.“ [2]

2020 m. kovo 16 d. LRT TELEVIZIJA, reaguodama į dėl koronaviruso rizikos uždarytas šalies švietimo įstaigas ir įprastinio ugdymo ir švietimo pakeitimą nuotoliniu, pakeitė programų tinklelį ir pradėjo transliuoti specialų LRT „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ projektą „Įdomiosios pamokos tiesiogiai“. LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas teigė, jog tai daroma tam, „kad namuose likę vaikai galėtų laiką leisti naudingai ir įdomiai.“ [3]

Tačiau laidų turinys verčia sunerimti dėl laidos sutikties su LRT kokybės ir profesionalumo veiklos principais bei žmogaus teisių ir lygybės principais, kas užtikrintų, jog šias laidas žiūrintys vaikai laiką iš tiesų leidžia naudingai.

Projekto „Įdomiosios pamokos tiesiogiai“ laidose pastebimas sistemingas, eksplicitinis ir implicitinis seksizmas, čia suprantamas kaip stereotipinių ir/ar diskriminacinių nusistatymų lyties atžvilgiu žodinis išreiškimas, galimai turintis žalingą įtaką žiūrovams ir/ar laidos dalyviams. Seksistinio pobūdžio komentarai, kartais turintys tiesiogines pasekmes laidos dalyvių patirčiai laidoje, būdingi projekto laidos vedėjams <…>. Žemiau pateikiami detaliai ištranskribuotų komentarų pavyzdžiai su paaiškinimais, kodėl jie laikomi netinkamu, LRT veiklos principų bei Lietuvos Respublikos teisės ir politikos principų neatitinkančiu turiniu (teksto paryškinimai ir kursyvas – autorių).

1.  Gražioji ir protingoji (profesionalioji, sėkmingoji) komandos

2020.04.22. 10:12 min

Eteryje – žaidėjai Miglė ir Justas. Miglė renkasi komandą.

Vedėjas : „Klausyk, Migle, aš kažkaip jaučiu tavyje tokį nugalėtojos mentalitetą, ir, žinok – verbuoju tave iš karto į juodųjų komandą!“

Robertas Petrauskas: „Tu kažką sumaišei: baltieji  [kalbama apie komandą, kurią anksčiau atstovavo merginosyra gražioji komandao juodieji yra tie protingi, kurie, ar taip, ar taip, visą laiką laimi, nesvarbu, kas už juos žaidžia“.

V. Bareikis: „Robertai, dabar tas grožis ne vietoj. Migle, aš tau klipą sudainuosiu, kad tu..“

V.Bareikis Miglei sušoka šokį, tarp kitų išdainuodamas žodžius „I want you baby“.

Miglė pasirenka baltųjų komandą.

R. Petrauskas: „Kartais geriau nieko nedaryti ir tiesiog būti gražume!“

2020.04.24. 13:28 min 

Žaidžia Elzė ir Lukas. Vedėjų komentarai: 

V. Bareikis: „Bet Lukas gal už baltuosius žaidžia? Ar už juoduosius?“

R. Petrauskas: „Ne, ne, už juoduosius.”

Lukas: „Man nėra skirtumo”.

R. Petrauskas: „Mes, čia, taip, žinai: labai geri sportininkai žaidžia už juoduosius, labai gražūs žaidžia už baltuosius. Tokia mūsų tradicija yra. Ir aš vis tiek tikiu, šventai tikiu, kad pasaulį gali išgelbėti tik vienas dalykas – grožis!“

Paaiškinimas. Situacijose vedėjo Roberto Petrausko nusistatymas mergaites priskirti „gražiai“, o berniukus – „protingai“, „profesionaliai“ ir/arba „visada sėkmingai“ (nepaisant to, kas konkrečiai žaidžia) komandai. Kitaip tariant, galima suprasti, kad vedėjas laidos dalyvių lyties pagrindu sprendžia apie šių intelektines ar išvaizdos savybes ir jomis remiantis priskiria komandai (Miglė sudrausminama rinktis „gražiąją“ komandą: „Tu kažką sumaišei: baltieji yra gražioji komanda“; Lukas paskiriamas į „profesionalią, sėkmingą“ komandą: „Mes, čia, taip, žinai: labai geri sportininkai žaidžia už juoduosius, labai gražūs žaidžia už baltuosius“.) Komanda, taigi lytis, iš anksto nuspėja žaidėjų sėkmę („o juodieji yra tie protingi, kurie, ar taip, ar taip, visą laiką laimi“). Tokiu būdu netiesiogiai teigiamas protingo/sėkmingo vyro ir gražios moters stereotipas (pabrėžtina, intelektinės užduoties kontekste), be to, užkoduojamas ir lyties pagrindu apspręstas rezultatas – vyrams visada sekasi. 

Vedėjo komunikacija aprašytais atvejais atitinka moksliškai įrodytą ir aprašytą „stereotipo grėsmės“ reiškinį, kuomet vienai stereotipiškai geriau vertinamai grupei suteikiama daugiau pasitikėjimo nei kitai. Pastaroji remiantis stereotipiniu vertinimu demotyvuojama, „pažeminama“ įsivaizduojamoje intelektinėje ar kitokioje skalėje. Moksliniai eksperimentai rodo, kad identiškos grupės atlieka tas pačias užduotis skirtingai gerai, priklausomai nuo to, su kokiomis nuostatomis susiduria prieš atlikdami(-os) tam tikrą užduotį. Instruktorių ar kitų dalyvių seksistinių įsitikinimų demonstravimas įrodytas kaip turintis poveikį moterų rezultatams testuose. [4]

Be to, komandų, užduočių, veiklų skirstymas į skirtas „protingiems“ ir „gražioms“, su aiškia, nors dažnai neįvardinta ar tik apytiksliai įvardyta lyties role, yra vienas iš dažnų būdų įdiegti seksistinius įsitikinimus apie vyrų ir moterų intelektines bei kitas savybes. Tokie ir panašūs (pavyzdžiui, kaip labai protingų ar „tų, kuriems sekasi“ berniukų ir vyrų bei labai malonių ar „tų, kurios stengiasi“ mergaičių ir moterų) binariniai stereotipai apie moteris ir vyrus veikia vaikų mąstymą apie save, savęs vertinimą bei veiklos ir net ateities profesijų pasirinkimus. [5]

Taigi, pagrįstai manome, kad laidoje pademonstruoti binariniai stereotipai lyties pagrindu atitinka aprašytus žalingus stereotipinio ugdymo reiškinius, todėl darė žalą tiek laidos dalyviams, tiek laidos žiūrovams, o ypatingai pakenktų nuolatinių žiūrovų nuostatoms ir savęs vertinimui ilgalaikėje perspektyvoje, jei būtų kartojami panašiomis ir kitomis formomis

2. Mergaičių interesus vedėjai žino geriau nei jos pačios

2020.04.23. 13:28 min

Žaidžia Elzė ir Arnas. 

V. Bareikis: „Arnai, klausyk, o leidykla „Nieko rimto“ tau ruošia dovanas. Kokią knygą norėtum gauti? Apie ką tau įdomu skaityt knygas?“

Arnas: „Man labiau fantastinės nuotykių patinka.“

V. Bareikis: „O, super, fantastinės nuotykių, tai mes tokių ir paieškosim ir išsiųsim tau iš leidyklos „Nieko rimto“ kažką, kas tau labai tiktų. Ačiū ir darkart sveikinu. Elze, Elze, o kokios tavo mėgstamiausios  knygos?“

Elzė: „Man irgi fantastinės patinka.“

R. Petrauskas: „O apie meilę nepatinka?

Elzė: „Nežinau, net”.

V. Bareikis: „Taip, mes surasim Elzei fantastinę meilės knygą ir irgi išsiųsime, kad jinai šiandien taip va mus išgelbėjo nutrūkus pirmos žaidėjos garsui.”

2020.04.28. 14:24 min 

„O prizus- dovanas įsteigė kaip visada leidykla „Nieko rimto” ir merginoms parinksim kažką vėl tokio įdomaus ir labai labai …viliojančio iš knygų pasaulio”.

Paaiškinimas. Pirmoje situacijoje matomas spaudimas mergaitei rinktis stereotipiškai „moteriškai“, jausmų sričiai [6] priskiriamus interesus. Antroje situacijoje šis spaudimas atliekamas apskritai be tariamos mergaitės ar mergaičių žodžio teisės.

Lyties pagrindu priskiriamos interesų sritys ar daromas spaudimas jas rinktis neatitinka vaiko laisvės reikšti ir turėti savo nuomonę bei interesus, ir spraudžia mergaitę(-es) į vyrų vedėjų stereotipinius įsitikinimus atitinkančias normų ribas. Žinoma, kad vaikai, kaip ir suaugę asmenys, perima stereotipus, kurie paveikia jų savęs vertinimą, veiksmus, rezultatus. Kitaip tariant, stereotipizuotas ugdymas lemia stereotipų išsipildymą, tačiau tik dėl socialinio spaudimo.[7] Taip atimama laisvė atrasti ir realizuoti savo talentus, puoselėti savo individualius gebėjimus ir interesus ir gali turėti neigiamų pasekmių asmens vystymuisi ir gyvenimo kokybei.

Seksizmo ir stereotipinio ugdymo lyties pagrindu pasekmės apima ir platų socialinį ir ekonominį poveikį: didžiulę moterų segregaciją tam tikrose profesijose (Lietuvoje 2017 m. tarp baigiančiųjų pirmosios pakopos studijas informacijos ir ryšio technologijų srityse merginos tesudarė 13 proc., kai sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės, menų bei humanitarinių mokslų absolvenčių moterų buvo daugiau nei 75 proc. [8]), jų darbo nuvertinimą (daugelis moterų dominuojamų ekonominės veiklos sričių, kaip švietimas, meninė ir pramoginė veikla, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla, pasižymi vidutiniškai žemesniu nei šalies vidurkis atlyginimu. Be to, moterų dominuojamuose sektoriuose jos vis tiek uždirba mažiau nei jų kolegos vyrai. Pavyzdžiui, 2017 m. sveikatos sektoriaus darbuotojos moterys, sudarančios 87 proc. visų sektoriaus darbuotojų, per mėnesį uždirbo vidutiniškai 271 eurų mažiau nei jų kolegos vyrai [9]), patiriamą seksizmą ir diskriminaciją darbe, namuose, viešojoje erdvėje, pretenduojant į darbo pozicijas [10], dalyvaujant viešajame gyvenime [11].

Sistemingas stereotipinis sprendimas apie vaikų interesus pagal lytį projekto laidose akivaizdus ir iš situacijos, aprašomos žemiau:

2020.04.06. 08:20 min

Komentaras į Monique užduotus namų darbus: 

Vidas Bareikis: „Čia panelės laukė šito momento. Atsimeni, kai buvo pradžia tokia, kažkaip, berniukiškos užduotys, berniukiški sportai visokie. Ir panos sakė: „Kur įdomiosiose pamokose merginų rubrika?“. Va, jums specialiai namų darbai, rodykit savo išmonę ir rodykite choreografiją, siųskite, taginkite visus ir bus super“.

Paaiškinimas. Nepaisant to, kad dalinai remiamasi merginų auditorijos grįžtamuoju ryšiu („panos sakė: „Kur įdomiosiose pamokose merginų rubrika?“ – kuris, be kita ko, atskleidžia laidos nesubalansuotumą skirtingiems tikslinės auditorijos žiūrovams), vedėjų priskiriami apibūdinimai ir tikslinės užduočių ar veiklų grupės yra grįsti lytimi jų nuožiūra: tam tikros užduotys ir sportai yra „berniukiški“, o choreografija yra skirta „va, jums [merginoms] specialiai“. Tokiu būdu tarsi diskredituojami nuo tipinės „normos“ nukrypstantys vaikai ir gilinama skirtis tarp lyčių (žr. komentarą, einantį prieš šį). Tiesa, būtent merginoms priskiriamos veiklos tarsi „nukrypsta nuo standarto“, yra vertinamos prasčiau, kaip antrinės reikšmės. Tai parodo vien faktas, kad į merginų grįžtamąjį ryšį atsižvelgta tik praėjus kelioms laidoms, o ne laidos pradžioje. Vis dėlto yra sąmoningas ar nesąmoningas vedėjų neigiamas nusistatymas ir prieš „mergaitiškų“ užsiėmimų rūšį, ką parodo vėlesnėje laidoje garsiai išsakyta R. Petrausko refleksija, kurioje vartojami pakankamai žeminantys ir familiarūs išsireiškimai:

2020.05.04. 08:12 min 

R. Petrauskas: „Aš tiktai dabar pradedu suprasti, kad kai tokios gražuolės kaip Paula maivosi klipuose, tai nėra improvizacija, tai yra gerai apgalvota visa seka: kas po ko, kada ten užbanguoja. Nes aš visąlaik galvodavau, kad va, žmogus pakvailioja, nufilmuoja, gera nuotaika ir viskas, klipas yra“.

Manome, kad turint omenyje sudėtines stereotipinio ugdymo ir seksizmo pasekmes, ankstyvas mergaičių ir berniukų interesų ir norų redukavimas iki stereotipo yra netoleruotinas ir žalingas. Modernus, patikimas, profesionalus nacionalinis transliuotojas turėtų kelti sau standartus ne tik vengti tokių stereotipų, bet ir su jais kovoti

3. Neprofesionalus ir familiarus laidos vedėjų bendravimas su laidos dalyviais ir auditorija

Negana to, laidoje apstu nenaudingų ir edukacinėje laidoje nepritinkamų, neprofesionalių komentarų, replikų, ir tik patiems vedėjams juokingų ar juos dominančių pašnekesių, kurie balansuoja ant diskriminacijos, stereotipinio kito asmens ar asmenų grupės vertinimo, nederamai familiaraus bendravimo ir vedėjų naudojimosi savo galios pozicija ją primetant vaikams ribos, kaip pavyzdžiui: 

2020.04.24. 40:09 min 

Klausimas „Prototo” žaidime: „Koks kalnas yra Palangoje? Birutės, Jūratės, Sigutės?“

Vidas Bareikis: „Sigutės, Jūratės….Visos moterys Lietuvoj turėtų turėt po kalną. Didžiausi linkėjimai.“

Robertas Petrauskas pratęsia: „Bėda ta, kad Lietuva ne kalnų šalis. Mažai pas mus tų kalnų.“

2020.04.28. 11:46 min

Žaidžia Rūta ir Viktorija. Viktorija laimi tašką.

R. Petrauskas: „Labai gerai: mes, Viktorija, žaidžiam. Iš tikrųjų, Viktorija yra pergalingas vardas. Jis numato pergales.“

V. Bareikis: „Bet „Rūta“ [kitos žaidėjos vardas], tai kaip saldainiai, kaip saldi pergalė, kuri nepasiduos.“

R. Petrauskas: „Rūta yra Lietuvos nacionalinė gėlė, jai reikia žydėti ir būti gražiai, ir džiaugtis tuo, žinai.“

2020.04.22. 37:00 min 

R. Petrauskas užduoda žaidimo Prototo“ klausimą laidos žiūrovams: „Kas yra barakuda? Papūga, išnykęs roplys, žuvis?“

V. Bareikis replikuoja: „Ar Žemaitijos raganų suvažiavimo narė?“ (nuoroda į ankstesnį klausimą apie tai, ant kokio kalno rinkdavosi Žemaitijos raganos).

R. Petrauskas (juokiasi): „Žodis „barakuda“ turi visokių reikšmių. Bet jums reikia rinktis iš šitų trijų. <…>”

Mindaugas Nefas (pamokoje dalyvaujantis istorijos mokytojas): „Aš pasirinkau išnykusį roplį, nes galvoju, gal čia todėl kai kurias moteris vadina taip!“ 

Visi trys vyrai eteryje juokiasi. 

R. Petrauskas: „Kad jų jau mažai? [užtvirtinant]: Istorijos mokytojai su barakudomis reikalų jokių neturi!“

Manome, kad tokie komentarai yra neprofesionalūs, nereikalingi edukacinėje laidoje, ir balansuoja ant seksistinės kultūros propagavimo ribos.

Mes, žemiau pasirašiusios mamos ir tėčiai, lyčių lygybės aktyvistės ir ekspertės, aktyvistai ir ekspertai, mokslininkai ir mokslininkės, dėstytojos ir dėstytojai, mokytojos ir mokytojai, švietimo, žmogaus teisių, meno ir mokslo bendruomenių nariai, teisininkės ir teisininkai, psichologai ir psichologės, verslininkai ir verslininkės, įvairiausių sričių specialistai, ir kiti susirūpinę piliečiai,

remdamiesi aukščiau išdėstytais seksistinių ar seksistinę kultūrą palaikančių komentarų LRT „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ projekto „Įdomiosios pamokos tiesiogiai“ laidose vaikams pavyzdžiais ir argumentais dėl tokių komentarų neatitikties LRT veiklos principams ir Lietuvos teisės principams, 

ir suprasdami bei pabrėždami, kad mūsų kultūroje ir visose gyvenimo srityse gajūs lyčių stereotipai [12] paliečia visus visuomenės narius, o jų išgyvendinimas galimas tik sąmoningomis, metodiškomis pastangomis,

su nerimu pastebime ir primygtinai skatiname kaip galima greičiau išgyvendinti LRT „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ projekto „Įdomiosios pamokos tiesiogiai“ edukacinėse laidose dėsningai reiškiamus seksistinius įsitikinimus ir laidos dalyvių atžvilgiu taikomas seksistines normas, kurios galimai daro įtaką laidos dalyvių pasirodymui laidoje ir ilgalaikiam savęs supratimui bei vertinimui, o taip pat laidos žiūrovų ir visuomenės įsitikinimams ir normoms, susijusioms su moterų ir vyrų lygiomis galimybėmis ir teisėmis;

reikalaujame, kad projekto „Įdomiosios pamokos tiesiogiai“ laidų vedėjai ir rengėjai bei kitų LRT transliuojamų ir ateityje transliuosimų laidų vaikams vedėjai ir rengėjai būtų apmokomi apie lyčių nelygybę ir jos priežastis bei edukaciją, kuri pasižymi lyčių lygybės principų išlaikymu;

išreiškiame gilų susirūpinimą ir tvirtą siekį, kad ateities LR nacionalinio transliuotojo edukacinės laidos vaikams, o taip pat ir kitos laidos, atitiktų žmogaus teisių bei lygių galimybių principus: nediskriminuotų laidų dalyvių pagal jų lytį, amžių, tautybę, rasę, socialinę padėtį, seksualinę orientaciją ar bet kokią kitą nepasirenkamą kategoriją, o priešingai – siektų į laidas įtraukti ir lygiai vertintų skirtingus dalyvius; nepraktikuotų ir visuomenės sąmonėje neįtvirtintų diskriminacinio elgesio ar stereotipiniu vertinimu grįsto bendravimo modelių, o priešingai – skatintų lygiavertiško ir įtraukaus bendravimo bei mokymosi kultūrą;

pabrėžiame ypatingą edukacinių vaikų laidų vedėjų vaidmenį ir skatiname LR nacionalinį transliuotoją atsakingai ir visapusiškai apmokyti pasirinktus transliuojamų laidų vedėjus kaip bendrauti su vaikais nepažeidžiant jų teisių ir neprimetant galios santykio, kaip formuoti edukacinį turinį nesudarant žalos laidos dalyvių ir žiūrovų savęs supratimui, vertinimui ir pasaulio vaizdui.

siekiame, kad LRT transliuojamos edukacinės laidos vaikams būtų profesionalios, sukurtos remiantis edukologinį išsilavinimą turinčių specialistų konsultacijomis ir metodikomis, atitinkančiomis humaniškas, žmogaus teises puoselėjančio demokratiško pasaulio vertybes;

prašome užtikrinti, kad LRT transliuojamos edukacinės laidos vaikams teiktų tik tikrą ir pasvertą informaciją, skatintų vaikų kaip lygiaverčių visuomenės narių ugdymąsi, tobulėjimą, talentų atradimą, bei ugdytų vertybes ir socialinius įgūdžius, įgalinančius augti laisvais ir atsakingais žmonėmis, kurie suprastų savo ir kitų teises bei atsakomybes.

Laiško iniciatorės:

Ugnė Litvinaitė, laiško teksto autorė, tyrėja, lyčių lygybės analitikė

Miglė Mekšrūnaitė, „Idomiųjų pamokų” laidos stebėtoja, mama

Laišką pasirašo:

<143 asmenys, kurie laiško orginale buvo įvardijami vardu, pavarde ir profesija arba kitu apsibrėžtu statusu/pareigomis. Žmonių vardai laiško autorėms ir laiško adresatams žinomi, tačiau neviešinami čia siekiant išvengti persekiojimo ir nepageidaujamo dėmesio, kuris, kaip rodo mūsų patirtis, reiškiamas nederamomis formomis>

Pridedame pasirašiusių asmenų komentarus:


„Nuolat erzina tokie komentarai. Jeigu būtų tiesioginis laidos telefonas, ko gero ne viena mama jau būtų sureagavusi anksčiau.“


„Manau, kad prieš visas laidas, o ypatingai skirtas vaikams ir dar edukacines (…), laidų vedėjai turėtų būti supažindinami su lygių galimybių principais. Tai padėtų išvengti su banaliais stereotipais susijusių klaidų.“


„Labai puiki inicatyva! […] Seksizmas gajus ir suaugusiųjų laidose, ypač “klajoja” po tokius formatus, kuriais siekiama didesnių auditorijų. Beatos virtuvė ir pan. Manau labai svarbus elementas, su kuriuo labai sveikinu, kad yra minimi mokymai siūloma ištiesti ranką seksizmą platinantiems – jie matyt patys dažnai yra smurtinės ličių sistemos aukos. Toks žestas padeda neįkristi į dichotomines skirtingai lyčių sistemą matančių žmonių stovyklas.“


„Labai tikiuosi, kad tiesioginio neviešo laiško užteks.“


„Nesmagu, kai laidų vedėjams atsiradus daugiau erdvės pasireikšti ir pasimato iki tol nepastebėti dalykai: jų požiūris į moterį ir seksizmo gausios žinutės..“.


„Tikiu, kad laidos vedėjai nepagalvoję išsako savo stereotipinį mąstymą apie lytis, bet 2020 m. vis tik reikėtų atsižvelgti į visuomenės pokyčius ir atsakingai reikšti savo mintis”.


„Ačiū už tokią iniciatyvą – jaučiuosi tvirtai pasirašydama šį pagrįstai parašytą kreipimąsi.“


„Manau, šiuo atveju sudėtinga tai, kad seksizmas reiškiamas ne atvirai, priešiškai, o tarsi juokaujant, “draugiškai”, linksmai. Tokį, vadinamąjį, geranorišką seksizmą sunku ir atpažinti, ir pripažinti, ir su juo kovoti. Ir vis dėlto tai labai svarbu daryti. Ačiū toms, kas tai pastebi ir imasi veiksmo.“


„Apgailėtina, o ypač iš nacionalinio transliuotojo.“


„Nors seksistiniai laidos vedėjų komentarai atspindi gana įprastą mūsų visuomenės bendravimo kultūrą ir galbūt nėra sąmoningai piktybiški, tai jokiu būdu neatšaukia nacionalinio transliuotojo atsakomybės laikytis žmogaus teisių bei lygių galimybių principų. Kaip tik, būtent dėl to LRT transliuojamas edukacinis turinys vaikams turi pasižymėti jautrumu lyčių lygybės klausimams, nes tik toks turinys gali pakeisti nepagrįstas stereotipines nuostatas lyčių atžvilgiu ir puoselėti LRT deklaruojamas vertybes.“


„Puiki iniciatyva. Ačiū. Aš šios laidos nežiūriu, bet esu žado netekusi nuo komentarų ir vedėjų elgesio. Seksistiška jau tai, kad nėra vedančiosios moters.“


„Jokio seksizmo vaiku auklejime“.


„Už aukštus standartus sau ir kitiems ir už vertybėmis grįsto atviro visuomeninio transliuotojo pozicionavimą bei lyderystę“.


„Suaugę turi savo nuostatas, požiūrius, kuriuos dažnai suformuoja šeima, artima aplinka. Tačiau įtaką formuoja ir žiniasklaida. Pedagoginis procesas sudėtingas, bet net ir pajautimas yra, kai bendrauji su vaikais, paaugliais, tai ypatingi amžiaus tarpsniai. LRT vedėjai, kartais peržengia ribas demonstruodami save. Ir berniukai, ir mergaitės turi tuos pačius gebėjimus ir jausmus. Tik dėl hormonų vaikinai ar vyrai gali turėti didesnę raumeninę masę, o merginos, moterys išnešioti ir gimdyti vaikus. Svarbiausia pagarba!:)“.


„Sutinku su laiško turiniu“.


„Vido ir Roberto duetas yra puikus, tačiau jie per dažnai matuoja merginas ir mergaites tik per grožio prizmę. Dažniausiai jų netikę pastebėjimai pasireiškia per vaikų dvikovas, kur rungiasi du mokiniai, tada pasimato, kaip jie “minkština” merginas ir “kietina ” vaikinus. Vedėjai užsimiršta, kad laida skirta nepilnamečiams, kur pastebėjimai kaip “moteris gyvatė”(nors mergina aiškiai kalbėjo apie driežus) ar “besimaivanti mergina” (taip atsiliepė apie dainininkę, kuri vaikams uždavę namų darbams pašokti šokį pagal jos naujausią dainą) skamba žeminančiai, nors abi kalbėjo apie savo interesus/profesiją.“


„Nederėtų flirtuoti su vaikais ir iškelti savo asmenybės „žavumą”.


„Man šioje laidoje kliūna ne tik ir ne tiek lyčių stereotipų klausimas, bet (jūsų laiške paminėtas, tik gal man norėtųsi gerokai didesnio akcento) pirmiausia neprofesionalus, familiarus bendravimas bei pavadinkim “prasto skonio” humoras (kad ir laiške minimi žmonių vardų komentavimas, pokalbis apie barakudas ir pan.) – iš nacionalinio transliuotojo tikėčiausi gerokai aukštesnio kokybės standarto. […] nemanau, jog laidos vedėjai bei LRT vadovybė būtų piktybiškai nusiteikę mergaičių/moterų atžvilgiu, nelinkę priimti kritikos ar pan. Labai ačiū, kad keliate šį klausimą ir parengėte tokį išsamų pagrindimą.”


„Absoliučiai palaikau“.


„Manau, kad reikėtų mažiau akcentuoti konkrečius asmenis, nes panašių dalykų pasitaiko ir kitose laidose, tačiau labiau kelti galbūt kartais ir nesuvokto seksizmo problemą, nustatyti gaires, koks elgesys eteryje tinkamas, o ko reikėtų vengti.“


„See it. Name it. Stop it!!

Išnašos/šaltiniai:

[1] Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas, 1996-10-08 (Suvestinė redakcija nuo 2020-01-01). https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.31934/GuXwDPWdTU [Žiūrėta 2020-05-10]

[2]  LRT.lt, „Apie mus“. https://apie.lrt.lt/apie-lrt/apie-mus [Žiūrėta 2020-05-10]

[3] LRT.lt, „Dėl koronaviruso namie likusiems vaikams LRT TELEVIZIJA rengia naują laidą „Įdomiosios pamokos tiesiogiai“. 2020.03.13, LRT.lt https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/1151138/del-koronaviruso-namie-likusiems-vaikams-lrt-televizija-rengia-nauja-laida-idomiosios-pamokos-tiesiogiai [Žiūrėta 2020-05-10]

[4] Gregory M. Walton, Steven J. Spencer, „Latent Ability: Grades and Test Scores Systematically Underestimate the Intellectual Ability of Negatively Stereotyped Students“ Psychological Science, 20(9), 2009, 1132–1139. https://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1111/j.1467-9280.2009.02417.x?journalCode=pssa

Matthew S. McGlone, Joshua Aronson, „Stereotype threat, identity salience, and spatial reasoning“. Journal of Applied Developmental Psychology, 27(5), 2006. https://nyuscholars.nyu.edu/en/publications/stereotype-threat-identity-salience-and-spatial-reasoning ;
Angelica  Moe, „Are Males Always Better than Females in Mental Rotation? Exploring a Gender Belief Explanation“. Learning and Individual Differences, 19(1), 2009, 21-27. https://eric.ed.gov/?id=EJ821852

Cordelia Fine, Delusions of Gender: How Our Minds, Society, and Neurosexism Create Difference. London: Icon, 2010, p. 38.

[5] Lin Bian, Sarah-Jane Leslie, Andrei Cimpian, „Gender stereotypes about intellectual ability emerge early and influence children’s interests“. Science, 2017 sausis. http://science.sciencemag.org/content/355/6323/389

Shelley J. Correll, “Gender and the Career Choice Process: The Role of Biased Self‐Assessments,” American Journal of Sociology, 106(6), 2001, 1691-1730. https://doi.org/10.1086/321299

[6] Daugiau apie eksplicitines ir implicitines lyties sąsajas su bruožais, interesais skaityti: Cordelia Fine, Delusions of Gender: The Real Science Behind Sex Différences. Icon Books, 2011, 35–49.

[7] Ten pat

[8] Lietuvos Statistikos departamentas, „Moterys ir vyrai Lietuvoje 2017“. Lietuvos Statistikos departamentas, 2018. https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=30580

[9] Ten pat

[10] Daugiau apie diskriminaciją priimant į darbą žiūrėti: Lygių galimybių kontrolierius, „2018 metų veiklos ataskaita“, 2019, p. 17, 43.
https://www.lygybe.lt/data/public/uploads/2019/04/lgk-2018-m.-veiklos-ataskaita-.pdf  ; 

apie seksizmą ir mikroagresijas darbe: McKinsey&Company, LeanIn.Org, Women in the Workplace 2018. https://womenintheworkplace.com/

[11] Moterys Lietuvoje sudaro tik apie penktadalį parlamento, savivaldybių tarybų ir Vyriausybės sudėties. Didžiausių Lietuvos verslo bendrovių priežiūros ir valdymo mechanizmuose, stebėtojų tarybose ir valdybose moterys per pastaruosius trejus metus tesudarė 13,5 proc. narių. Daugiau žiūrėti: EIGE, „Gender Equality Index: Power in Lithuania in 2019“, https://eige.europa.eu/gender-equality-index/2019/domain/power/LT

[12] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, „Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa apie lyčių stereotipus ir smurtą“. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2018/2019. https://www.lygybe.lt/data/public/uploads/2019/09/visuomenes_nuomones_apklausa_vilmorus.pdf  ;  

Eurobarometras, „Gender Equality 2017. Gender Equality, Stereotypes, and Women in Politics“. Europos Komisija, 2017, p. 5–8.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this:
close-alt close collapse comment ellipsis expand gallery heart lock menu next pinned previous reply search share star